Vidutinės klasės modelis “Citroen Xantia” rinkoje pasirodė 1992 m. pabaigoje ir tebegaminamas iki šiol. Šį automobilį ypač pamėgo “Citroen” aistruoliai daugelyje Europos šalių.

Automobilio kėbulo tipą galima apibūdinti kaip “universalų sedaną” arba “sedaną su hečbeko bruožais”. Mašina iš kitų vidutinės klasės ir panašaus dydžio modelių išsiskiria maždaug 100 mm didesniu atstumu tarp ašių. “Xantia” kėbulo skiriamasis bruožas – griežtos ir lakoniškos linijos bei minimali apdaila.

Tokiu pat griežtu stiliumi pasižymi ir automobilio salonas. Beje, dėl didelės durelių angos įlipti ir išlipti iš jo labai patogu. Sėdynės taip pat labai patogios ir, nors nereguliuojamas priekinių sėdynių aukštis, prie vairo patogiai gali įsitaisyti bet kokio ūgio ir kūno sudėjimo žmogus. Matomumas visomis kryptimis neblogas, ypač pasisekę šoniniai galinio vaizdo veidrodėliai.

Galima reguliuoti vairo kolonėlės aukštį, vidutinio skersmens vairas aptrauktas oda malonus rankai. Prietaisų skydelis taip pat griežto stiliaus, tačiau labai funkcionalus, o visi valdymo organai patogiai išdėstyti. Visas žibintų, stiklo valytuvų bei stiklų šildymo valdymas, kaip ir kituose prancūziškuose modeliuose, įrengtas ant dviejų prie vairo esančių svirtelių.

Kiek neįprastai – nevienodame gylyje - įrengti pedalai. Giliausiai yra akceleratoriaus, kiek arčiau – stabdžių, o aukščiausiai – sankabos pedalas. Šią “kompoziciją” užbaigia gana plati aikštelė kairei kojai. Turintis trumpą eigą, tačiau labai jautrus akceleratorius puikiai reaguoja į kiekvieną pėdos judesį. Stabdžių pedalo eiga taip pat labai trumpa, o štai sankabos – įprasta, kaip ir kituose automobiliuose.

Gerai parinkta pavarų perjungimo svirties vieta – perjungiant pavaras ranka juda natūraliai. Svirties eiga nedidelė, bet pavaros jungiamos pakankamai tiksliai. Stovėjimo stabdžio rankena – įprastoje vietoje, tarp priekinių sėdynių, o šalia jos įrengtas kėbulo vertikalios padėties reguliatorius. Jis turi lengvai suprantamą simbolinę indikaciją – paveikslėliais pavaizduota pažeminta, normali ir paaukštinta kėbulo padėtys.
Ant galinių sėdynių galima įsitaisyti taip pat patogiai, kaip ir priekyje. Nesvarbu, kokio ūgio bebūtų, čia nesunkai telpa trys keleiviai. Tai jau minėtos ilgesnės “Xantia” bazės teikiamas privalumas. Įsėdimas į saloną pro užpakalines dureles taip pat nepriekaištingas, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog tam turėtų trukdyti nuožulnus galinis statramstis. “Xantia” džiugina stebėtinai erdvia bagažine, jos tūris – 437 l (nulenkus užpakalinės sėdynės nugarėlę – 1405 l). Be to, šiuo automobiliu galima vežti ilgus krovinius, nes tai – hečbekas.

Po “Citroen Xantia” variklio dangčiu skersai buvo montuojami net 8 varikliai: 1,8 l darbo tūrio 90 ir 110 AG, 2,0 l 132 ir 147 AG, 2,9 l V6 tipo 190 GA benzininiai , o taip pat 1,9 l 75 bei 90 AG ir 2,0 l HDi 109 AG dyzeliniai (pastarasis su tiesioginio degalų įpurškimo sistema “common rail”). Taip pat po variklio gaubtu galima rasti rutulio formos priekinės pakabos hidroakumuliatorius (taip vadinamas “sferas”), nudažytas ryškiai žalia spalva. Kinematiniu požiūriu priekinė pakaba – tipiška “McPherson” tipo su trikampėmis svirtimis apačioje, tačiau vietoj tradicinių spyruoklių ir amortizatorių čia įrengti hidropneumatiniai mechanizmai. Užpakalinė pakaba su išilginėmis svirtimis “paslėpta” po automobilio grindimis ir, žiūrint iš galo, jos visai nesimato.

Perkant “Citroen Xantia” pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į “sferų” būklę. Jei jos techniškai netvarkingos, važiuojant girdėti nemalonus pakabos keliamas triukšmas ir jaučiami staigūs kėbulo vertikalios padėties pasikeitimai. Mes rekomenduotume rinktis “Xantia” su benzininiu 2,0 l varikliu. Jis tyliai dirba, pasižymi gerais dinaminiais rodikliais ir naudoja nedaug degalų.
Automobilio pakabos mechaninės detalės, deja, nėra ilgaamžės ir kainuoja nepigiai, todėl perkant reikėtų tiksliai nustatyti jų būklę. Lygiai tas pat pasakytina prie stabdžių sistemą.
Tuo tarpu likusieji automobilio mazgai ir mechanizmai paprastai veikia nepriekaištingai ir didelių rūpesčių nekelia.

“Citroen Xantia” – elegantiškas ir funkcionalus automobilis. Ypatingo pagyrimo vertas jo salonas, apie kurio ergonomiką jau sklando legendos, nors čia nėra jokių įmantrių reguliavimo mechanizmų. Galima teigti, jog tai labiau važinėjimui mieste skirtas automobilis. Būtent šiomis sąlygomis atsiskleidžia geriausios jo savybės. Tuo tarpu hidropneumatinė pakaba ne visuomet išlaiko Lietuvos kelių “siurprizus” ir jos remontas sukelia didžiausią galvos skausmą “Xantia” savininkams. Kita vertus” “Citroen” firminio serviso įkainiai nėra labai dideli, o vieną kartą sutvarkius hidropneumatinę pakabą pas kvalifikuotus meistrus, ji veikia ilgai ir patikimai.

Tomas Jurgilas


“Citroen Xantia”

Variklis – 4 cilindrų 16 vožtuvų , įmontuotas skersai
Darbo tūris – 1998 cm3
Galia – 135 AG, esant 5500 aps./min.
Didž. sukimo momentas – 183 Nm, esant 4200 aps./min.
Didž. greitis – 203 km/h
Įsibėgėjimas 0-100 km/h – 10,0 s
Matmenys: ilgis – 4524 mm, plotis – 1755 mm, aukštis – 1400 mm, atstumas tarp ašių – 2740 mm
Parengto automobilio svoris – 1320 kg
Bagažinės talpa – 437 l (sulanksčius užpakalinę sėdynę – 1405 l)
Kuro sąnaudos (pagal EU): mieste – 12,9 l, užmiestyje – 6,9 l, vidutinės - 9,1 l/100 km
Padangos – 185/65 R15